KARINIAI TEISMAI IR KARINĖS PROKURATŪROS • KARINIAI NUSIKALTIMAI
Karinių teismų teismingumą nustato Baudžiamojo proceso kodekso 396 straipsnis, išskyrus Europos prokuratūros kompetencijai priklausančius nusikaltimus. Svarbus asmens statusas ir įstatymo sąlygos, o ne vien nusikaltimui suteikta etiketė.
→ Kariai ir kitos 396 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytos kategorijos; karių atveju veika nebūtinai turi būti padaryta vykdant karines pareigas.
→ Rezervistai, atliekantys aktyviąją tarnybą savanoriškame rezerve, ir karo meto tarnyboje esantys asmenys pagal 396 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
→ Civiliai, dirbantys Gynybos ministerijoje, Bulgarijos ginkluotosiose pajėgose, gynybos ministrui pavaldžiose struktūrose ar Nacionalinėje apsaugos tarnyboje, dėl nusikaltimų, padarytų vykdant jų pareigas arba su jomis susijusių, pagal 396 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
→ Civiliai, veikiantys kaip bendrininkai su 396 straipsnio 1 dalies kategorijoms priklausančiais asmenimis, kaip nustato 396 straipsnio 2 dalis.
Struktūra / teisminės instancijos: 1. Karinė apygardos prokuratūra ir atitinkamas karinis teismas Sofijoje, Plovdive arba Slivene. 2. Karinė apeliacinė prokuratūra ir Karinis apeliacinis teismas Sofijoje. 3. Aukščiausiasis kasacinis teismas.
Atvykimą užtikrinančios priemonės: įprastas 58 straipsnio priemones būtina skirti nuo specialiųjų 401 straipsnio priemonių asmenims pagal 396 straipsnio 1 dalies 4 punktą: griežtos priežiūros dalinyje ir sulaikymo kareivinėse arba įprastose sulaikymo įstaigose.
Teisė į teisinę gynybą atsiranda nedelsiant pagal procesinį statusą; sulaikius – nuo laisvės apribojimo.
Teisinis pagrindas: Baudžiamojo proceso kodekso 396, 399, 401 ir 405 straipsniai.