Baudžiamoji gynyba
Advokatas

Sulaikymas pagal Vidaus reikalų ministerijos įstatymo 72 straipsnį negali viršyti 24 valandų. Asmuo turi būti paleistas anksčiau, jeigu pagrindai išnyksta. Bet kuriam laisvės atėmimui po šio laikotarpio būtinas atskiras teisinis pagrindas ir tinkamas kompetentingos institucijos sprendimas.

Kaltinimo pareiškimas asmeniui savaime nepratęsia policijos sulaikymo. Prokuroro sulaikymo įsakymas iki 72 valandų pagal Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsnio 2 dalį yra atskira priemonė atvesti kaltinamąjį į teismą pagal prašymą skirti suėmimą; ji nėra automatinė.

Teisė į teisinę gynybą atsiranda nedelsiant po sulaikymo ar tikro judėjimo laisvės apribojimo.

Teisinis pagrindas: Vidaus reikalų ministerijos įstatymo 72–74 straipsniai; Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsnio 2 dalis.

ASMUO, KURIAM PAREIKŠTAS KALTINIMAS, yra asmuo, kuriam šis procesinis statusas formaliai suteiktas Baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsnio sąlygomis ir tvarka. Ikiteisminėje stadijoje kaltinimo pareiškimą reglamentuoja 219 straipsnis. Teismo stadijoje asmuo, kurio kaltinimas nagrinėjamas, turi kaltinamojo teisme statusą.

Teisė į teisinę gynybą — nedelsiant.

KALTINAMASIS TEISME – asmuo, kurio kaltinimas nagrinėjamas teismo stadijoje. Teismo procesas gali būti pradėtas pagal prokuroro pateiktą kaltinamąjį aktą arba, privataus kaltinimo nusikaltimų atveju, pagal nukentėjusiojo skundą. Todėl šis statusas neapsiriboja bylomis pagal kaltinamąjį aktą.

Teisė į teisinę gynybą — nedelsiant.

Liudytojas privalo atvykti tinkamai iškviestas ir duoti teisingus parodymus, nebent įstatymas leidžia atsisakyti. Pagrindinės teisės apima:

• Atsisakymą duoti parodymus 119 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsisakymą atsakyti į klausimus, kurie galėtų inkriminuoti nusikaltimą liudytojui ar Baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 1 dalyje nurodytiems artimiesiems. Nėra besąlyginės kiekvieno liudytojo teisės atsisakyti visų parodymų.
• Dalyvavimą apklausoje su advokatu ir konsultavimąsi su juo pagal 122 straipsnio 2 dalį. Advokato neatvykimas be pateisinamos priežasties neužkerta kelio apklausai.
• Liudytojo turimų užrašų apie skaičius, datas ir kitą parodymams reikšmingą informaciją naudojimą; kompensacijos už prarastą darbo dieną ir išlaidų atlyginimo gavimą; taip pat prašymą panaikinti aktus, pažeidžiančius liudytojo teises ir teisėtus interesus, pagal 122 straipsnio 1 dalį.
• Apklausą liudytojo buvimo vietoje, jeigu liga ar negalia neleidžia atvykti, pagal 120 straipsnio 2 dalį. Apklausa pagal teismo pavedimą ar vaizdo ryšiu nėra besąlyginė galimybė vien liudytojo nuožiūra.
• Apsaugos priemonių gavimą, kai yra pakankamų pagrindų nustatyti tikrą pavojų, liudytojo prašymu ar su jo sutikimu, pagal 123 straipsnį; ir įstatymo numatytų teisių gynimo priemonių naudojimą prieš liudytoją paveikiančias priemones.

Teisinės pagalbos galima kreiptis gavus šaukimą. Taikomos teisės ir bet koks leistinas atsisakymas duoti parodymus priklauso nuo asmens procesinio statuso ir konkretaus klausimo.

Teisinis pagrindas: Baudžiamojo proceso kodekso 119–123 straipsniai.

Jeigu liudytojas apklausos metu pradeda duoti save inkriminuojančius parodymus, institucija privalo nutraukti apklausą ir paaiškinti 139 straipsnio 7 dalyje nurodytas teises. Papildomos garantijos apima prieigą prie advokato, teisinės pagalbos ir vertimo, kai įvykdytos atitinkamos sąlygos; atitinkamos taisyklės taikomos akistatoms pagal 143 straipsnio 6–10 dalis.

Teisinis pagrindas: Baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 7–11 dalys ir 143 straipsnio 6–10 dalys.

Nukentėjusysis – fizinis asmuo, dėl nusikaltimo patyręs turtinę ar neturtinę žalą. Teismo procese nukentėjusysis gali įstoti kaip privatus kaltintojas kartu su viešuoju kaltinimu ir (arba) civilinis ieškovas.

Žalą patyręs juridinis asmuo – organizacija, dėl nusikaltimo patyrusi turtinę žalą. Teismo procese ji gali įstoti kaip civilinis ieškovas.

Teisė į teisinę gynybą — nedelsiant.

Nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą dėl viešuoju kaltinimu persekiojamo nusikaltimo, turi teisę dalyvauti teismo procese kaip privatus kaltintojas kartu su viešuoju kaltinimu.

Teisė į teisinę pagalbą kiekvienoje teismo proceso stadijoje.

Nusikaltimo, persekiojamo pagal nukentėjusiojo privatų skundą, nukentėjusysis gali pradėti ir palaikyti kaltinimą teisme kaip privataus kaltinimo skundo pateikėjas.

Teisė į teisinę pagalbą kiekvienoje teismo proceso stadijoje.

Nukentėjusysis ar jo įpėdiniai, taip pat dėl nusikaltimo žalą patyrę juridiniai asmenys gali baudžiamajame teismo procese pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir įstoti į jį kaip civiliniai ieškovai.

Teisė į teisinę pagalbą kiekvienoje teismo proceso stadijoje.

Asmenys, kuriems pareikštas civilinis ieškinys, išskyrus kaltinamąjį baudžiamojoje byloje, dalyvauja teismo procese kaip civiliniai atsakovai.

Teisė į teisinę pagalbą kiekvienoje teismo proceso stadijoje.

Teisė į teisinę gynybą — nedelsiant paskyrus procesinės prievartos priemonę.

Teisė į teisinę gynybą — nedelsiant paskyrus priverstinę administracinę priemonę.

Teisė į teisinę gynybą — nedelsiant paskyrus priverstinę administracinę priemonę.

Atsisakymas leisti atvykti pagal Šengeno sienų kodekso 14 straipsnį yra individualus motyvuotas sprendimas, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui ir kuriam taikoma atitinkama apskundimo procedūra. Jis nėra tapatus atskiram draudimui atvykti ir gyventi. Atsisakymo duomenys į EES įrašomi tik kai asmuo ir pasienio situacija patenka į šios sistemos taikymo sritį.

Teisinės pagalbos galima kreiptis atsisakius leisti atvykti; kai iš tikrųjų sulaikoma, taip pat taikomos garantijos nuo neteisėto laisvės atėmimo.

Teisė į teisinę pagalbą — nedelsiant gavus pranešimą apie atsisakymą ar kitaip apie jį sužinojus.

Teisinė gynyba, pagalba ir atstovavimas prašant prieglobsčio, statuso ar laikinosios apsaugos Bulgarijoje. Pagalba dėl priverstinių administracinių priemonių: patalpinimo specialioje laikino užsieniečių apgyvendinimo įstaigoje, sulaikymo pagal Vidaus reikalų ministerijos įstatymą arba patalpinimo tranzito zonoje ar sulaikymo patalpoje sienos kirtimo punkte.

Teisė į teisinę gynybą — nedelsiant.

Teisė į teisinę gynybą — nedelsiant nuo pirmojo procesinio veiksmo asmens atžvilgiu, susijusio su prašymu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones pagal Baudžiamojo kodekso 89 straipsnį, įskaitant priverstinį atvesdinimą, sulaikymą, šaukimą ar teismo psichiatrijos eksperto paskyrimą arba išklausymą; visais atvejais ne vėliau nei prokurorui pateikus prašymą pagal Baudžiamojo proceso kodekso 427 straipsnį.

Teisė į teisinę gynybą — nedelsiant nuo pirmojo valstybės veiksmo, paveikiančio teises ar ribojančio judėjimo laisvę, įskaitant laikiną patalpinimą pagal Sveikatos įstatymo 154 straipsnį; visais atvejais ne vėliau nei prokuroro prašymas ar pirmasis šaukimas pagal Sveikatos įstatymo 157–158 straipsnius.

→ Vairavimas pavartojus alkoholio ar narkotikų: pagrindinis nusikaltimas pagal Bulgarijos Baudžiamojo kodekso 343б straipsnio 1 dalį reikalauja alkoholio koncentracijos kraujyje didesnės nei 1,2‰, nustatytos pagal numatytą procedūrą. 343б straipsnio 2 dalis atskirai apima vairavimą esant didesnei nei 0,5‰ koncentracijai po įsiteisėjusio nuteisimo už 1 dalies nusikaltimą. Vairavimą pavartojus narkotikų ar jų analogų, nustatytą pagal numatytą procedūrą, reglamentuoja 3 ir 4 dalys.

→ Atsisakymas pasitikrinti: baudžiamajai atsakomybei būtinos konkrečios 343б straipsnio 6 dalies sąlygos — vairavimas ir atsisakymas pasitikrinti po ankstesnės administracinės nuobaudos už vieną iš šių veikų — arba 7 dalies sąlygos, susijusios su atsisakymu pasitikrinti ar apžiūros nurodymo nevykdymu po dalyvavimo eismo įvykyje. Pagal 8 dalį bausmė neskiriama, kai atsisakymas pagal 6 ar 7 dalį kyla dėl nuo asmens nepriklausančių aplinkybių. Nesant nusikaltimo sudėties požymių, būtina vertinti administracinę atsakomybę pagal Kelių eismo įstatymą.

→ Vairavimas be atitinkamo pažymėjimo arba atėmus teisę vairuoti: 343в straipsnio 1 dalis reikalauja vairavimo teisės atėmimo metu po ankstesnės administracinės nuobaudos už tą pačią veiką. 2 dalis susijusi su pakartotiniu vairavimu be atitinkamo pažymėjimo per vienus metus nuo administracinės nuobaudos.

→ Neregistruotos motorinės transporto priemonės ir registracijos numerio ženklai: gali būti taikomi atskiri 345 straipsnio nusikaltimai; transporto priemonės identifikavimo numerio suklastojimas, pašalinimas ar sugadinimas vertinamas pagal 345а straipsnį. Ne kiekvienas techninis neatitikimas sudaro nusikaltimą.

→ Leidimas naudotis motorine transporto priemone teisės vairuoti neturinčiam ar alkoholio arba narkotikų vartojusiam vairuotojui: draudimas nustatytas Kelių eismo įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir sukelia administracines pasekmes, kai įvykdytos jo įstatymo sąlygos. Transporto priemonę suteikęs asmuo gali patirti baudžiamąją atsakomybę tik jeigu konkretus elgesys atitinka kito taikomo nusikaltimo sudėties požymius.

→ Įvykiai, kuriuose sužaloti žmonės: 342 ir 343 straipsniai taikomi nustačius transporto nusikaltimo požymius. Kitų eismo dalyvių, įskaitant nemotorinių transporto priemonių naudotojus, neatsargiai sukeltai mirčiai ar vidutiniam arba sunkiam kūno sužalojimui taip pat būtina nagrinėti bendruosius 122 ir 133 straipsnių nusikaltimus, priklausomai nuo faktų.

Teisinės gynybos reikia kreiptis nedelsiant ir asmeniui, kurio atsakomybė tiriama, ir nukentėjusiesiems. Taikoma baudžiamojo įstatymo redakcija priklauso nuo veikos datos ir švelnesnio įstatymo taisyklės 2 straipsnyje.

Teisinis pagrindas: Baudžiamojo kodekso 2, 122, 133 ir 342–345а straipsniai; Kelių eismo įstatymo 102, 174 ir 177 straipsniai.

Karinių teismų teismingumą nustato Baudžiamojo proceso kodekso 396 straipsnis, išskyrus Europos prokuratūros kompetencijai priklausančius nusikaltimus. Svarbus asmens statusas ir įstatymo sąlygos, o ne vien nusikaltimui suteikta etiketė.

→ Kariai ir kitos 396 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytos kategorijos; karių atveju veika nebūtinai turi būti padaryta vykdant karines pareigas.

→ Rezervistai, atliekantys aktyviąją tarnybą savanoriškame rezerve, ir karo meto tarnyboje esantys asmenys pagal 396 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

→ Civiliai, dirbantys Gynybos ministerijoje, Bulgarijos ginkluotosiose pajėgose, gynybos ministrui pavaldžiose struktūrose ar Nacionalinėje apsaugos tarnyboje, dėl nusikaltimų, padarytų vykdant jų pareigas arba su jomis susijusių, pagal 396 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

→ Civiliai, veikiantys kaip bendrininkai su 396 straipsnio 1 dalies kategorijoms priklausančiais asmenimis, kaip nustato 396 straipsnio 2 dalis.

Struktūra / teisminės instancijos: 1. Karinė apygardos prokuratūra ir atitinkamas karinis teismas Sofijoje, Plovdive arba Slivene. 2. Karinė apeliacinė prokuratūra ir Karinis apeliacinis teismas Sofijoje. 3. Aukščiausiasis kasacinis teismas.

Atvykimą užtikrinančios priemonės: įprastas 58 straipsnio priemones būtina skirti nuo specialiųjų 401 straipsnio priemonių asmenims pagal 396 straipsnio 1 dalies 4 punktą: griežtos priežiūros dalinyje ir sulaikymo kareivinėse arba įprastose sulaikymo įstaigose.

Teisė į teisinę gynybą atsiranda nedelsiant pagal procesinį statusą; sulaikius – nuo laisvės apribojimo.

Teisinis pagrindas: Baudžiamojo proceso kodekso 396, 399, 401 ir 405 straipsniai.

• Teisinės pagalbos reikia kreiptis nedelsiant. Reikia pasirūpinti įgaliojimu ir tinkamu saugiu komunikacijos kanalu.
• Patikros ir prašymai padedant advokatui: prieigos, taisymo ar ištrynimo teisių įgyvendinimas pagal taikomas SIS, INTERPOL/CCF ir EUROPOL procedūras. Tai nėra viena paieška, apimanti kiekvieną ieškomo asmens įrašą; prieiga gali būti teisėtai apribota. CCF prižiūri INTERPOL duomenis ir nėra baudžiamasis teismas. EUROPOL neišduoda Europos arešto orderių.
• INTERPOL raudonasis pranešimas nėra tarptautinis arešto orderis. Jo pasekmės ir bet kokie įgaliojimai sulaikyti priklauso nuo taikomos teisės. Nebuvimas viešoje pranešimų duomenų bazėje nepatvirtina, kad asmuo neieškomas.
• Konfidencialumas: kliento informacija tvarkoma ir atskleidžiama tik tiek, kiek būtina, laikantis įstatymo ir profesinio konfidencialumo. Teisinė pagalba neapima vengimo atsakyti prieš teisingumą ar garantijos, kad įstatymo reikalaujama informacija nebus atskleista.
• Teisė tylėti ir apsauga nuo savęs inkriminavimo: jų apimtis priklauso nuo procesinio statuso. Kreipkitės teisinės pagalbos prieš pateikdami paaiškinimus ar pasirašydami dokumentus; įstatyminės tapatybės nustatymo ir atvykimo pareigos lieka taikomos.
• Įrodymai mažiau ribojančiai priemonei pagrįsti: adresas, šeimos ir darbo ryšiai, teismų sprendimai ir medicininiai dokumentai.
• Kelionės: gaukite įvertinimą dėl perspėjimo atitikties nustatymo ir sulaikymo rizikos pagal taikomą procedūrą.
• Savanoriškas atvykimas: teisėti susitarimai ir komunikacija su kompetentingomis institucijomis per advokatą. Negalima pažadėti nesulaikymo ar konkrečios priemonės; bet kokios teisiškai prieinamos garantijos reikalauja individualaus vertinimo.

Teisinis pagrindas: INTERPOL — raudonieji pranešimai; EUROPOL — prieigos teisė.

Teisė į teisinę gynybą — nedelsiant po sulaikymo. Primygtinai rekomenduojama pasitelkti du advokatus: vieną vykdančiojoje valstybėje, kur esate sulaikytas, procesui ir kardomajai priemonei tvarkyti; kitą išduodančiojoje ar prašančiojoje valstybėje dėl patikinimų, specialumo principo, senaties terminų, dokumentų, sulaikymo sąlygų, proceso ir sveikatos garantijų, derybų bei galimo Europos arešto orderio atšaukimo ar pakeitimo.

Sandoriams Sofijoje 1000, Bulgarijoje; Centrinės Makedonijos regione, Graikijoje; ir Provanso–Alpių–Žydrojo Kranto regione, Prancūzijoje, siekiant užkirsti kelią netinkamai praktikai ir nekilnojamojo turto sukčiavimui.

Teisinė pagalba ir konsultacijos kreipiantis į Vidaus reikalų ministeriją dėl šaunamojo ginklo leidimo ir teisinis atstovavimas ginčijant atsisakymą išduoti leidimą arba esamo leidimo panaikinimą.